Naujienų srautas

Pasaulyje2021.05.28 15:32

Dalinami pinigai gimstamumo nedidina – Lenkija ir Višegrado šalys kuria „šeimų aljansą“

Andrius Balčiūnas, LRT.lt 2021.05.28 15:32
00:00
|
00:00
00:00

Vidurio Europos valstybės, priklausančios Višegrado ketvirtukui, paskelbė kuriančios „šeimų aljansą“. Jo tikslas – skatinti šeimas palaikančią politiką regioniniu, nacionaliniu ir Europos Sąjungos lygiu. Lenkijai gresia demografinė krizė, o pinigų dalijimas šeimoms gimstamumo neišaugino, tad kam reikalinga nauja iniciatyva?

Renginys, kuriame buvo pranešta apie naują iniciatyvą, vyko Lenkijoje, jam vadovavo Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis. „Mums šeima yra visa ko pamatas. Visuomenė be šeimos yra kaip civilizacija be kultūros ar matematika be skaičių“, – sakė politikas. Aljansą kurti nusprendė Lenkija, Vengrija, Slovakija ir Čekija.

M. Morawieckis taip pat kalbėjo, kad šeima skatina vertybes, „šeimos yra nuostabiausias žmonijos kūrinys“. Todėl Višegrado šalys žadėjo siekti „skatinti šeimų (politiką) ES, kaip svarbiausią Bendrijos socialinės politikos aspektą.“

Lenkijos premjeras teigė šį klausimą kėlęs ir Europos Vadovų Taryboje, kurios bendrame pareiškime dėl Lenkijos bei Vengrijos spaudimo neliko frazės „lyčių lygybė“.

Pinigai gimstamumo nedidina

Renginyje taip pat buvo aptarta prastėjanti demografinė padėtis regione, Višegrado šalys yra tarp mažiausią gimstamumą fiksuojančių valstybių, emigracijos srautai iš šių šalių – vieni didžiausių, rašo portalas „Notes from Poland“.

Lenkijos koalicinė valdančioji partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS) šalyje įgyvendina vadinamąją „500+“ programą, pagal kurią šeimos už kiekvieną atžalą gauna išmokas. Ši priemonė yra itin populiari ir pagerino dalies gyventojų pragyvenimo lygį, tačiau prie gimstamumo išaugimo visiškai neprisidėjo.

Pagal Lenkijos nacionalinę statistiką, po dviejų augimo metų (2016 ir 2017-aisiais), 2020-aisiais naujagimių skaičius krito beveik 20 tūkst., palyginus su ankstesniais metais. „Naujausi „Eurostat“ duomenys rodo, kad vidutiniškai vienai moteriai Lenkijoje kasmet tenka 1,44 naujagimio, tai vienas žemiausių gimstatumo rodiklių ES. Tai prisideda prie spartėjančio Lenkijos visuomenės senėjimo“, – LRT.lt sakė Lenkijos Socialinių ir ekonominių tyrimų centro (CASE) ekonomistė Agnieszka Kulesa.

Pernai Lenkija inicijavo kampaniją, raginančią jaunus žmones anksčiau kurti šeimas. Ir nors finansinė parama šeimoms Lenkijoje pastaruoju metu augo, tačiau Vyriausybė neskyrė dėmesio kitoms vaikų ir šeimų gerovę užtikrinančioms priemonėms: kvalifikuotai vaikų priežiūrai, ilgalaikei rūpybai.

„Programos „500+” nesėkmė gali pademonstruoti, kad šiose srityse taip pat reikia nemažų investicijų“, – sakė E. Kulesa.

Tačiau tokiu tiesioginių išmokų būdu, parama šeimoms dažnai atiteko korepetitoriams ar privatiems būreliams. Lenkijos Šeimų ir socialinės politikos ministrė Marlena Maląg ragina kurti „plačią šeimas palaikančią koaliciją“, kuri užtikrintų finansinę Vyriausybių paramą, skirstomą gyventojams

„Vietoje to, kad pinigai keliautų į mokyklas, būrelius, neformalų švietimą, jie keliauja tiesiai rinkėjams į kišenes. Per šią politiką vyksta savotiškas valstybės privatizavimas, – teigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas dr. Marijuš Antonovič. – Tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje ar Višegrado valstybėse, šeimos politika yra tapatinama su pinigų dalinimu į kairę ir į dešinę, nors tai kompleksiškesnis dalykas“.

Kam reikia aljanso?

Lenkijos visuomenė pozityviai vertina šią rūpybos sistemą, opozicija taip pat nebando kritikuoti Vyriausybės priemonių, bijodama prarasti rinkėjų palaikymą. Vis dėlto, M. Antonovič vertinimu, „500+” parama jau nebemobilizuoja Lenkijos rinkėjų.

Prezidento rinkimų metu PiS taip pat siekė mobilizuoti savo rinkėjus gąsdindama tariama „LGBT ideologijos“ grėsme.

Kovą Lenkijos žiniasklaida pranešė, kad šalies valdžia svarsto idėją sukurti naują „Varšuvos konvenciją“, kuri tariamai pakeistų Stambulo konvenciją. Žurnalistų gautoje tokios „konvencijos“ neoficialioje kopijoje minimi „nusikaltimai prieš šeimą“, raginama pripažinti šeimą „geriausia aplinka vaiko vystymuisi“ ir „apsaugoti santuokos identitetą“.

Kalbėjimas apie „tradicines šeimas“, joms neva kylančią grėsmę, tampa PiS ir kitų Rytų Europos šalių partijų bandymu į savo pusę palenkti rinkėjus, kuriems sudėtinga priimti Vakarų Europoje per 5 ar 6 dešimtmečius įvykusius pokyčius.

Lenkija ir Vengrija didina spaudimą iš ES dokumentų pašalinti frazes „lyčių lygybė“ ar „lytis“. Neseniai Varšuva pranešė, kad neįtrauks „trečiosios lyties“ opcijos į suvienodintas ES tapatybės korteles.

Dalis Rytų Europos šalių visuomenių tokią poziciją palaiko, tačiau pritarimas partnerystei ar LGBT žmonių teisėms auga, jis didžiausias jaunų žmonių tarpe.

„Yra kontrajudėjimai tiek Lenkijoje, tiek Lietuvoje, tiek Slovakijoje, kur prezidentė Čaputova laimėjo rinkimus, aiškiai pasisakydama šiais klausimais. (...) Dabar Lenkijoje skrieja kritika patiems valdantiesiems, kad jie aštria savo tradicinių vertybių retorika dar labiau spartina procesus. Mobilizuodami savo rinkėjus, jie mobilizuoja ir priešingą pusę“, – teigia M. Antonovič.

LRT yra žiniasklaidos priemonė, sertifikuota pagal tarptautinę Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programą

Naujausi, Skaitomiausi